Po Balkanus su 20 eurų kišenėje: “Vairuotojas buvo taip sužavėtas mūsų istorijų, kad nupirko mums kambarį viešbutyje su vakariene”

Interviu su Juste Skreliūnaite

Metus laiko Rumunijoje gyvenusi ir vietinėje mokykloje dirbusi Justė vis bijojo savo laisvą laiką paskirti kelionėms ir naujų vietų atradimui. Kol pagaliau vieną dieną ryžosi ir su savo kolegomis savanoriais leidosi į kelią tyrinėti balkanų. Pirmą kartą kišenes slėgė 30 eurų, į antrąją kelionę leidosi vos 20 eurų…

Kaip  ieškojai vietos savanoriauti ir kodėl išsirinkai būtent Rumuniją?

Baigiau universitetą ir pradėjau mąstyti, kad dar niekada nesu keliavusi ir gyvenusi užsienyje, o tai taip nešiuolaikiška. Ir visada svajojau savanoriauti užsienyje. Tad, parašiau kelis laiškus nevyriausybinėms organizacijoms, kurios būtent užsiima savanorystės projektais. Viena iš jų man parašė laišką, kad Rumunijoje greitai įvyks projektas ir yra skubiai ieškomas žmogus.
Kaip dabar prisimenu, pirmadienį turėjau interviu per Skype, o penktadienį jau sėdėjau lėktuve, skrendančiame į Bukareštą. Iš tiesų tik tada supratau, ką aš darau. Rumunijoje metus dirbau ir gyvenau kaimo mokykloje, vaikams vedžiau užklasinę veiklą: dailės, šokio, teatro pamokas, organizavau keliones į kalnus. Kadangi ten niekas nekalba angliškai, per beveik du mėnesius išmokau pati kalbėti rumuniškai.

Taip pat turėjau pakankamai laisvo laiko, bet vis nedrįsdavau kažkur tranzuoti. Vis maniau, kad tai nesaugu, bet taip jau atsitiko, kad susipažinau su keliais žmonėmis, kurie dievino keliones autostopu. Tad prisijungiau prie jų ir išmaišėme beveik visą Rumuniją, o kai jau ji pasidarė per maža mums, nukeliavome į kitas šalis.

Kokius įspūdžius paliko tie metai Rumunijoje? Ko pati per tą laiką išmokai

Įspūdžiai – tik teigiami. Rumunai yra draugiški ir norintys padėti žmonės. Ypač svetimšaliams: kartais būdavo situacijų, kad žmonės patys gatvėse susistabdydavo ir sakydavo “Važiuoju šiandien į miestą. Gal pavešti? O gal ko nors reikia iš parduotuvės?”. Gamtovaizdžiai – pasakiški: kalnai, maži nameliai jų viršūnėse, daugybė avių, karvių, vaikų plačios šypsenos.
Ko išmokau? Svarbiausia – nevertinti žmogaus iš pirmo žvilgsnio. Taip pat išmokau džiaugtis tuo, ką turiu šalia savęs ir tai vertinti. Išmokau kelių tradicinių patiekalų receptus (juokiasi). Ir daug daugiau sužinojau apie pačią šalį.

Kaip sugalvojai leistis į kelionę po balkanus tik su 20 eurų kišenėje. Kuriam laikui užeko pinigų?

Kadangi buvome visi savanoriai, neturėdavome labai daug pinigų, bet keliauti taip norėdavosi. Praėjusį pavasarį viena prancūzė pasiūlė nukeliauti iki Serbijos, o vėliau iki Bosnijos-Hercogovinos. Turėjome tik kelias dienas, bet išvažiavome. Tada abi turėjome po 30 eurų 5 dienoms. Belgrade nakvojom, susiradusios žmones per Couchsurfing.com, o Bosnijoje mus vienas vairuotojas nuvežė 200 km ne į tą pusę, buvo jau naktis, tad vienas labai geras žmogus sustojo mūsų paimti, mes jam papasakojome, kas atsitiko ir jis mums rado nemokamą nakvynę kelioms dienoms savo miestelyje. Taip niekada nemokėjome už nakvynes. Taip pat ir už kelionę, nes visur tranzavome, arba ėjome pėsčiomis. Visi pinigai buvo skirti tik maistui ir suvenyrams.
Kitą kartą per Velykas mes turėjome visi atostogas ir su ispanais sugalvojome vėl pakeliauti po kitas šalis.  Bet tai jau buvo didesnis iššūkis, nes keliavome savaitę, aplankėm 4 šalis ir tik su 20 eurų kišenėje. Bet vėlgi už nakvynę niekur nemokėjome, nes susiradome, kur pamiegoti per internetą ir vieną kartą vienas vairuotojas buvo taip sužavėtas mūsų istorijų, kad nupirko mums kambarį viešbutyje su vakariene. Tai buvo pats didžiausias šokas man, kokį tik patyriau gyvenime. Ir supratau, kad aplinkui tikrai yra daug labai gerų žmonių.

Kai turi tiek mažai pinigų, kaip dar atlieka suvenyrams? Kokius siuvenyrus dažniausiai perki?

Šiose kelionėse mano suvenyrai buvo tik sau skirti – atvirukai iš visų miestų, kuriuos aplankiau. Kai kur šie atvirukai yra dalinami nemokamai informaciniuose centruose (Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercogovinoje). O draugams grįžusi iš savo kelionių tiesiog rašiau labai ilgus laiškus su visomis kelionės detalėmis.

Šiaip labai vertinu suvenyrus. Patinka juos ir dovanoti ir pačiai gauti. Dažniausiai vežu rankų darbo papuošalus ar kitokias smulkmenas, aplenkiant turistines suvenyrų parduotuves.

Per kurias balkanų valstybes tranzavai? Kokį įspūdį jos paliko?

Pirma kelionė buvo Serbija – Bosnia ir Hercogovina. Labai Belgradas gražus miestas su daugybę simpatiškų žmonių ir mielų gatvelių. Taip pat pasienis tarp Serbijos ir Rumunijos yra nerealus, nes dvi valstybes skiria upės ir kalnai su pilių liekanomis. Tai, matyt, buvo geriausia kelionės dalis.
Antra kelionė buvo Bulgarija – Makedonija – Albanija – Graikija – Bulgarija. Bulgarija man, asmeniškai, nepatiko – niūri, neįdomi, su nelaimingais žmonėmis. Draugui, su kuriuo keliavau, labai patiko šalis dėl gražių merginų. Tad, manau, kiek žmonių, tiek nuomonių. Makedonijos sostinė Skopjė man paliko susižavėjimą. Ten visi muziejai yra nemokami, labai daug įvairių religijų, rasių žmonių, kurie yra labai draugiški, paslaugūs ir mėgstantys bendrauti su užsieniečiais. Daug įvairių skulptūrų ir restauruotų pastatų. Pasirodo, makedoniečiai savo sostinę atgaivino per kelis metus ir beveik viskas joje yra nauja. Taip pat gamta nepaprasta ten: daug ežerų, upių su kalnai pašonėjė. Vienu metu mes net buvome nustoję tranzuoti, kad tiesiog pasimėgautumėme vaizdais aplinkui. Albanija labai skurdi šalis, kurioje nelabai jaučiausi saugiai, bet sutikti žmonės mums vis bandė padėti. Tranzuojant mes buvome užsirašę ant popieriaus lapelio, kad „Neturime pinigų“, nes girdėjome, kad ten yra daug prašančių atlyginimo už pavežimą. Bet mums taip pasisekė, kad nemokėjome nieko, o važiavome ir su taksi, ir su miesto autobusu, ir su tarpmiestiniu, ir, žinoma, su lengvaisiais automobiliais. Kas paliko man įspūdį ten – kalnai ir miesteliai, įsikūrę būtent tų kalnų viršūnėse. Vaizdas – nepakartojamas. O Graikija – mes keliavome į turistinį miestą, tad daug kas buvo labai komerciška, bet mes ten buvome per Šv. Velykas, tad matėme įvairias religines procesijas ir tradicijas. Tik toj šaly mums labai sunkiai sekėsi tranzuoti. Matyt dėl šventinio laikotarpio, bet to pakartoti vistiek nenorėčiau.
Kiekviena šalis, kurioje pabuvojau, man paliko tam tikrus įspūdžius: ar žmonės, kurie mus pavežė, ar pakelėje sutiktas šuo, ar miesto architektūra, ar gamta. Ir ką supratau šių kelionių metu, kad nebegalėčiau keliauti į turistine keliones, kur viskas yra suplanuota už mane. Nes tą miestą ir tą dvasią kiekvienas turi išgyventi savaip ir atrasti tą vietą savarankiškai, o ne gidui padedant.

Ir  vis dėl to – kaip užteko vos 20 eurų visai kelionei?

Už miegą nemokėjom, kelione irgi. Valgėm tik bandeles arba mus draugai maitino. O muziejai balkanuose nemokami, tad nebuvo problemos. Tad daugiausiai išleidom barams. Balkanuose alus labai pigus – Makedonijoj mokėjom apie 3 litus, Albanijoj draugai vaišino, o Graikijoj kažkokie žmonės tiesiog gatvėj padovanojo butelį Velykų proga.

Jeigu dabar turėtum galimybę visas šitas keliones pakartoti iš naujo – ką darytum kitaip? Galbūt yra dalykų, kurių gailsiesi ir išvis nebekartotum?

Manau, kad vienintelis dalykas, kurį keisčiau – tai pasiimčiau šiek tiek daugiau pinigų (juokiasi). O šiaip visa tai buvo taip nepaprasta, kad nors vienos detalės pakeitimas, manau, galėtų sugriauti viską. Keliavau su puikia kompanija, pasirinkome įdomias vietas, susipažinome su spalvingomis asmenybėmis, ar tiesiog mėgavomės kiekviena akimirka. Tikrai patarčiau tai išbandyti kiekvienam.

Patiko pasakojimas? SPAUSK ČIA ir gauk naujausias istorijas tiesiai į savo pašto dėžutę

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *